http://foreigndelirium.wordpress.com

Dabar iš Olandijos ir anglų kalba.

Hello dear friends, this post is a round-up of what’s been good or worse in the finance course.  The most evident thing -  I forgot how to spell in Lithuanian, so egnlish will do.  What is finance?

It’s a two months + course where one needs to read 6 packages of articles each consisting of some 10 scientific articles.  Thanks LLSV, Schleifer, and Pagano for some interesting stuf (and screw Varian with his arbitrage principle and state prices). You are aided by 2 thick books, which I barely read.

There are lectures as well.  First few weeks we had a nice woman who couldn’t manage to lecture, em, at a fast pace, so that we could learn from the lectures. The second part was more funny, with a finn talking about mildly sophisticated stuff very slowly.

There were quest lectures, some of them really good. For instance, we had a former Swedish soldier who spoke about the banking system in the Baltics. It was more of a stand-up commedy than serious lecture in its serious sense. Plus, the head of seb economics department told us what happens today in the financial and regular world.  Few bright sides, my  fellows.

We had a project work – to produce a paper. Our was about FDI’s and company valuations – it turned out to be almost entirely econometric report. Damn.

As for the the  students involved, massive changes happened. Face colours turned grey, then vanished whatsoever. People changed their mindsets. If there is free ten minutes, the obvious way to spend it is to learn a little bit more. Why to sleep at nights, this is not effective. One idea – to pass, one dream- to get the top score. All conversations start with either: you know, exam is along the corner; or, how much did you learn today. Quite degrading, isn’t it.

The author of this blog did try to resist and cherish free and clear mind. In the first week he even got out of home – school line for a few times. Then, gradually, the cunning beast crept into the previously unspoiled soul – the hardcore learning started.   From then it was easy, from then it was already a routine.

Worry not, for everyting is done to earn  insanely much in the future.

Laba diena, šiandien publkai pristatome trumpus eilėraštukus. Pasak žmonių, skaito nesąmones, bet vis tiek skaito.

The wheel

Routine behaviour

Critical thinking

Failure

Uniformity

Routine behaviour

The Kingdom

Wisemen

Stupid

Woman

Rules

The Government

Happy

Serene

Ordinary

Playfool

Peasants

New drug

Trancecontinental

Supersonic

Legal

Bomb

Audi-tt

Safety

First

Terminal speed

Victory

Dead

Sveiki, po ilgo nerašymo užsinorėjau sukurti ką nors lengva. Skanaus.

Kaip Petras į darbą važiavo

Atsibudo jis sunkiai, bet ryžtingai. “Sausio 14″ – jau antrą vasaros mėnesį melavo užrašas ant plėšomo sieninio kalendoriaus. Šįryt Petras bėgios po gimtąjį Alytų – reikia šiek tiek atsigriebti po vakarykštės alaus puotos. Nepasisekė – kaip ir kasdien, iš karto užmigo, nusistebėjęs akių vokų svoriu. Sapnavo gausiai, buvo ir policininku, ir ugniagesiu, ir pornografinio veiksmo filmo herojumi. Kol smarkiai lodamas nepažadino šuo Kolia, pykstantis, kad jam tualetas yra lauke, kai tuo tarpu beveik visi daugiabučio katinai gali kakoti namie. Kolia įkyrus, todėl Petras išvirto greitai ir atvėrė balkono duris: Kolia nedelstamas išspruko. 

Išsiviręs tirpios kavos mūsų Petras apsirengė pas pažįstamą siuvėją pasisiųtą Hugo Boss kostiumą, susirado mašinos raktus, aptrintą piniginę ir nusileido tuos 3 aukštus į kiemą, kuriame stovėjo jo 1996 metų laidos daužta BMW 325. Įsėdo į žalia plastinine “car perfume” eglute kvepiantį saloną. Šalia ant medžio tupintis didelis paukštis pamatė iš duslintuvo kylančius dūmus ir perskrido ant kito medžio. 

Petras įsijungė savo mėstamą trankios muzikos stotį ir pasuko į gatvę. Nuvažiavus pusę R&B dainos mašina pasitrūkčiodama užgeso. 

Kitą kartą vogsiu geresnį mašiniuką, pagalvojo Petras. Cha cha cha, nusijuokė tas pats paukštis.

]]> http://ervinas.wordpress.com/2008/05/27/fotopasaka/feed/ 0 Sui Generis http://ervinas.wordpress.com/2008/05/26/marketingas-pas-apkalni/ http://ervinas.wordpress.com/2008/05/26/marketingas-pas-apkalni/#comments Mon, 26 May 2008 14:51:46 +0000 ervinas http://ervinas.wordpress.com/?p=55 ]]>

Sveiki, transliacija live is marketingo paskaitos. Paskaita tokia prasta, kad turiu parasyti tai į šį blogą. Kaip tai vyksta:

Paskaitos pradžioje vyrukas paklausia ar patinka jo paskaitos. Žinoma, niekam nepatinka.Toliau kazka kalba dar, naudoja trumpinius, tokius kaip CIB, CIO, CFR ir panašius.\

Geriausias yra R-STP-MMėP-i-C. Išklausinėjo ką tai reiškia. Poor guy.

Marketingas šiaip jau yra veikla, kuri prideda naudos (value-adding), deja, kai kurios marketingo paskaitos naudos tikrai tikrai neduoda.

Itin didelis savimyla. Norisi keiktis, rusiškais žodžiais. Geriau jau baigsiu.

Sveiki, pagaliau blogą skaito tik atsitiktiniai užklydėliai ir rss prenumeratoriai.Valio.

Pradėsiu nuo to, kad dabar turiu marketingo kursą. Jį veda lietuvė, daug kas sako, kad ne itin efektyviai. Bet sugalvojo ji, kad kiekvienas studentas-pirmakursis turi pamatyti, kaip dirba marketingo specialistai, gyvai. Gali pats susirasti kompaniją, gali dalyvauti burtų traukime. Pasirinkau pastarąjį, ištraukiau kompaniją Momentum. Po susirašinėjimo ir kantrių paaiškinimų, kad tikrai kalbu latviškai, nuėjome su vienu kurso draugu.

Ir ką gi ten pamatėme? Ogi visai smagią kompaniją, apie 25 žmonės, praktiškai centre, dirba savo darbą. Priėmusi moteris parodė  kompanijos pristatymą ir pasiekimus (coca cola, paulig, bud, renginiai, belia kas). Vėliau teko pabuvoti brainstorme. Kietai, bandė sugalvoti, kaip priversti verslininkus paremti jauną latvį, aspiruojantį dalyvauti F-1. Įspūdinga. Kokia valandą žiūrėjome bylas (case’us), įdomiausi pasirodė piešiniai, ne turinys. Dar vėliau – pokalbis. Išvados tokios:

Žinok, ką nori pasiekti tavo klientas. Jei nežino, priversk susivokti. Kaip įgyvendinti tikslus? Naudojant 5 pakopų modelį, apie jį parašysiu, kai jį man atsiųs. Dar reikia orientuotis į rezultatus, o ne vien į kūrybingumą. Viskas ;] Viskas girdėta, bet juk skaitytojai protingi

Pabaigai, dienos klausimas: Ar tu sąmoningai reklamuojiesi?

Sveiki, papildysiu kiek primirštą blogą. Vakar SSE Riga vyko karjeros dienos. Prisidėjau prie organizavimo – kortelę ant kaklo puošė įrašas “Country coordinator assistant”. Teko ir pažiūrinėti, ir paskambinėti, ir baldų panešioti Visai smagu, we like.

Ta diena, kai kompanijos atvažiuoja, dėl istorinių priežasčių vadinasi karjeros dienomis. Atvyko virš 40 kompanijų: susistatė stendus ir reklamavo save kaip puikią vietą dirbti. Leisiu sau įvardyti įdomiausius stendukus, laimėjusius mano simpatijas:

• Sampo bankas. Ne tik davė pusės gigabaito flash atmintį, bet ir pasirodė kaip padori kompanija.
• Oriflame. Atsivežė pusantro metro įstrižainės lcd televizorių.
• Ernst & Young. Už šūkį “quality ir everything we do” ir apsilupinėjusį nudėvėtą stendą.
• Hansabankas. Už tai, kad montavo savo stendą apie tris kartus ilgiau nei kitos kompanijos.
• Bitė. Už tai, kad atvažiavo, nors darbų ir nesiūlė.

Virė mokykla vakar. Studentų suėjo netikėtai daug – 300 paruoštų maišelių buvo išdalinti per pirmąsias valandas. Daug šypsenų, entuziastingų pokalbių, ir daug tušinukų. Pagrindinis klausimas iš kompanijų: iš kurio kurso tu esi? Kuo labiau į pokalbio pabaigą užduodamas klausimas, tuo geriau. Sistema paprasta – užkalbini, susižavi siūloma praktika, įkiši resume (cv’iaką). Tuomet paaiškini, kad į pasirinktą poziciją (mano atveju – daug kas išskyrus finansus) nereikia kursų, kuriuos moko antrakursius, ir kad pirmo kurso studentas yra gal net geresnis kandidatas. Taip apšvietęs vieną kompaniją, eini prie kitos. Kai sulauksiu rezultatų – greičiausiai parašysiu bloge.

Žinoma, būtų neįdomu, jei nepabandyčiau naujovių. Vienos kompanijos paklausiau, kiek man reikėtų mokėti, kad galėčiau dirbti pas juos. Žmonės kiek sutriko ir susimąstė (kodėl jis nori mums mokėti). Būtent to ir reikia – priversti juos rasti tinkamų priežasčių mane įdarbinti. Priežastis išvardijau Įdomus pokalbis.

Kita kompanija paprašė atnešti vazoną gėlėms pamerkti. Geriausia, ką sugalvojau, buvo “This is not for free (pauzė), we’ll have to talk about the internship.” Moterėlės išsigando Bet reklaminių sulčių vis vien gavau

Geriausia vakardienos citata: “Jei rasite darbą, kur galėsite dienos metu gulėti paplūdimyje, imkite nedvejodami, jei ne – ateikite į mūsų firmą”.

Geriausias dienos klausimas: A kur tu dirbsi vasarą?

Valio, prasidėjo atostogos. Po šešių savaičių su šešiais egzaminais galima pailsėti tas šešias dienas Per jas gal net toliau skaitysiu “diplomatiją” ir po atostogų skaitytojus pradžiuginsiu gaivia žinių versme.

Na o šiandienai pasakysiu, kad, pasak Bruno S. Frey’aus (kurio paskaitoj buvau ir dėl to netekau career development kredito), pinigai atneša žmonėms džiaugsmo. Pastarasis ponas surado koreliaciją tarp šalies GDP per capita ir žmonių džiaugsmo (pavadinto “life satisfaction”). Todėl amerikiečiai laimingesni už mus. Nes daugiau vartoja. Va. Yra kita medalio pusė – jei tavo atlyginimas padidėja 5000 vienetų, o kaimyno 6000 vienetų, jausiesi mažiau laimingas. Nes viską vertinam santykine prasme – tiek šalies augimą, tiek realybės šou dalyvius, tiek visa kita. Smagu ir linksma. Mus labiausiai verčia jaustis laimingus geras išsilavinimas ir religijos išpažinimas, labiausiai liūdina debarbystė, kad ir kokia ilga, prie jos vis vien nepriprantama. Logiška – prie atlyginimo padidėjimo pripranti, o kai jo netenki – sunkoka susitaikyti.

Ir pabaigai, dienos klausimas: Koks yra tavo WACC (weighted average cost of capital)?

Sveiki, šiandieną norėčiau parodyti jums intriguojantį pasakų pasaulį, tokį kur prisiminę vėliau pagalvotumėte – kaip gera išgirsti ką nors netikėtai gero ir mielo.

Susirinkimas

Taigi, gyveno kartą miškas su savo nedidelėm raganų pirkelėm ir sausais sakais kvepiančiais pušynais. Pasaka, žinote nauja tad raganų namukuose buvo įsitaisiusi nedidelė tartptautinė grupelė stiprių dvasia ir kiekiais gertais alkoholio ir viso kas tik dega. Iki iš vakaro planuoto susirinkimo neliko tiek daug laiko, tad visi gyventojai sugužėjo į laukymę, kur juos pasitiko seniūnas Erikas. Seniūnas, nors ir jauniausias tarp keturių kaimelio gyventojų, kiti save vadina Pariu, Vinsu ir Frydrichu, nors ir jauniausias, bet jau turi didžiausią ginklą, žinote, kas turi dižiausią, tas labiausiai gerbiamas. Pravėrė Erikas paslapties šydą tardamas, kas dabar visi kartu turėtų išsiaiškinti kaip pasidalinti rastą smėlio maišą. Paris pasiūlė didžiausią maišo dalį pasiimti, nes būtent jam smėlis didžiai reikalingas auginti bulves, o kitiems – kas liko. Apsvarstę šį variantą kiti du be seniūno taip ir padarė. Seniūnas, tikėdamas kad naudingiausia situacija užderės nesikišant, nutursnojo iki savo trobos. Frydrichas tuo tarpu prisikrovė akmenų ir juos laidydamas privertė Parį atiduoti beveik visą pastarojo dalį. Paris pasiskundė Erikui. Po kelių nedidelių apsisvaidymų žodžiais, žinote būna, sulaužytu žandikauliu Frydrichas sutiko atiduoti smėlį atgalios, padalinant likusį po muštynių smėlį tarp kitų trijų.Vinsas trynė rankas – jis pasiekė, kad nei Frydrichas, nei Paris negautų daugiausiai smėlio. Moralą protingam žmogui sugalvoti lengva – mums juk aišku kad Vinso ankstesnis vardas buvo Ukejus.

Dienos klausimas: kas yra kiti šios pasakos veikėjai?