Finance Finito
Hello dear friends, this post is a round-up of what’s been good or worse in the finance course. The most evident thing - I forgot how to spell in Lithuanian, so egnlish will do. What is finance?
It’s a two months + course where one needs to read 6 packages of articles each consisting of some 10 scientific articles. Thanks LLSV, Schleifer, and Pagano for some interesting stuf (and screw Varian with his arbitrage principle and state prices). You are aided by 2 thick books, which I barely read.
There are lectures as well. First few weeks we had a nice woman who couldn’t manage to lecture, em, at a fast pace, so that we could learn from the lectures. The second part was more funny, with a finn talking about mildly sophisticated stuff very slowly.
There were quest lectures, some of them really good. For instance, we had a former Swedish soldier who spoke about the banking system in the Baltics. It was more of a stand-up commedy than serious lecture in its serious sense. Plus, the head of seb economics department told us what happens today in the financial and regular world. Few bright sides, my fellows.
We had a project work – to produce a paper. Our was about FDI’s and company valuations – it turned out to be almost entirely econometric report. Damn.
As for the the students involved, massive changes happened. Face colours turned grey, then vanished whatsoever. People changed their mindsets. If there is free ten minutes, the obvious way to spend it is to learn a little bit more. Why to sleep at nights, this is not effective. One idea – to pass, one dream- to get the top score. All conversations start with either: you know, exam is along the corner; or, how much did you learn today. Quite degrading, isn’t it.
The author of this blog did try to resist and cherish free and clear mind. In the first week he even got out of home – school line for a few times. Then, gradually, the cunning beast crept into the previously unspoiled soul – the hardcore learning started. From then it was easy, from then it was already a routine.
Worry not, for everyting is done to earn insanely much in the future.
Fotopasaka
-
- Mėsos gėrybių turgus. Viena geriausių vietų Minske. Citata: Berniukai, gal sprandinės šašlykiukams, pati geriausia, tik 15 tūkstančių už kilogramą. (apie 18 litų)
-
- Minsk national library. Radome užraša latvių, bet ne lietuvių kalba. Šiaip įspūdinga, bet praktiškai niekieno nenaudojama (sakė kažkokios baltarusės iš turnyro)
-
- Senovės laikų sintezė su naubine karta. Aikštė mums patiko. Obolon “Svitle” ir Obolon “Premkium” irgi. Pirshe pyvo uknaini.
-
- Centrinė Kijevo aikštė. Alus apie 2 litus kainuoja. Žmonės geria. Turistai irgi.
-
- Kijevui reikia sąžiningo mero. Stopudovai.
-
- Siūlau atkreipti dėmesį į foną, kur Kyiv Spring 2008 finalistai geria Vanna Tallinn. Galite speti kuri komanda vadinasi “Abxazia Independant”
-
- 2011 metais čia bus pastatyta autobusų stotis. Kol kas autobusai važiuoja belia kur.
-
- Gėrėme alų už 15 litų, Minske. Awesome. Gali būti, kad netyčia radome brangiausią kavinę in da town. Žinoma, aptarnavimo kokybė ne geriausia: tokio alaus neturime, ar iškart gersite, ar dar į meniu pažiūrėsite :D
-
- Greičiausiai Marketingo paskaita.
-
- Mėsos gėrybių turgus. Viena geriausių vietų Minske. Citata: Berniukai, gal sprandinės šašlykiukams, pati geriausia, tik 15 tūkstančių už kilogramą. (apie 18 litų)
-
- Minsk national library. Radome užraša latvių, bet ne lietuvių kalba. Šiaip įspūdinga, bet praktiškai niekieno nenaudojama (sakė kažkokios baltarusės iš turnyro)
-
- Senovės laikų sintezė su naubine karta. Aikštė mums patiko. Obolon “Svitle” ir Obolon “Premkium” irgi. Pirshe pyvo uknaini.
-
- Centrinė Kijevo aikštė. Alus apie 2 litus kainuoja. Žmonės geria. Turistai irgi.
-
- Kijevui reikia sąžiningo mero. Stopudovai.
-
- Siūlau atkreipti dėmesį į foną, kur Kyiv Spring 2008 finalistai geria Vanna Tallinn. Galite speti kuri komanda vadinasi “Abxazia Independant”
-
- 2011 metais čia bus pastatyta autobusų stotis. Kol kas autobusai važiuoja belia kur.
-
- Gėrėme alų už 15 litų, Minske. Awesome. Gali būti, kad netyčia radome brangiausią kavinę in da town. Žinoma, aptarnavimo kokybė ne geriausia: tokio alaus neturime, ar iškart gersite, ar dar į meniu pažiūrėsite :D
-
- Greičiausiai Marketingo paskaita.
Marketingas pas Apkalni
Sveiki, transliacija live is marketingo paskaitos. Paskaita tokia prasta, kad turiu parasyti tai į šį blogą. Kaip tai vyksta:
Paskaitos pradžioje vyrukas paklausia ar patinka jo paskaitos. Žinoma, niekam nepatinka.Toliau kazka kalba dar, naudoja trumpinius, tokius kaip CIB, CIO, CFR ir panašius.\
Geriausias yra R-STP-MMėP-i-C. Išklausinėjo ką tai reiškia. Poor guy.
Marketingas šiaip jau yra veikla, kuri prideda naudos (value-adding), deja, kai kurios marketingo paskaitos naudos tikrai tikrai neduoda.
Itin didelis savimyla. Norisi keiktis, rusiškais žodžiais. Geriau jau baigsiu.
Atostogos
Valio, prasidėjo atostogos. Po šešių savaičių su šešiais egzaminais galima pailsėti tas šešias dienas 
Per jas gal net toliau skaitysiu “diplomatiją” ir po atostogų skaitytojus pradžiuginsiu gaivia žinių versme.
Na o šiandienai pasakysiu, kad, pasak Bruno S. Frey’aus (kurio paskaitoj buvau ir dėl to netekau career development kredito), pinigai atneša žmonėms džiaugsmo. Pastarasis ponas surado koreliaciją tarp šalies GDP per capita ir žmonių džiaugsmo (pavadinto “life satisfaction”). Todėl amerikiečiai laimingesni už mus. Nes daugiau vartoja. Va. Yra kita medalio pusė – jei tavo atlyginimas padidėja 5000 vienetų, o kaimyno 6000 vienetų, jausiesi mažiau laimingas. Nes viską vertinam santykine prasme – tiek šalies augimą, tiek realybės šou dalyvius, tiek visa kita. Smagu ir linksma. Mus labiausiai verčia jaustis laimingus geras išsilavinimas ir religijos išpažinimas, labiausiai liūdina debarbystė, kad ir kokia ilga, prie jos vis vien nepriprantama. Logiška – prie atlyginimo padidėjimo pripranti, o kai jo netenki – sunkoka susitaikyti.
Ir pabaigai, dienos klausimas: Koks yra tavo WACC (weighted average cost of capital)?
Vakaro pasaka
Sveiki, šiandieną norėčiau parodyti jums intriguojantį pasakų pasaulį, tokį kur prisiminę vėliau pagalvotumėte – kaip gera išgirsti ką nors netikėtai gero ir mielo.
Susirinkimas
Taigi, gyveno kartą miškas su savo nedidelėm raganų pirkelėm ir sausais sakais kvepiančiais pušynais. Pasaka, žinote nauja tad raganų namukuose buvo įsitaisiusi nedidelė tartptautinė grupelė stiprių dvasia ir kiekiais gertais alkoholio ir viso kas tik dega. Iki iš vakaro planuoto susirinkimo neliko tiek daug laiko, tad visi gyventojai sugužėjo į laukymę, kur juos pasitiko seniūnas Erikas. Seniūnas, nors ir jauniausias tarp keturių kaimelio gyventojų, kiti save vadina Pariu, Vinsu ir Frydrichu, nors ir jauniausias, bet jau turi didžiausią ginklą, žinote, kas turi dižiausią, tas labiausiai gerbiamas. Pravėrė Erikas paslapties šydą tardamas, kas dabar visi kartu turėtų išsiaiškinti kaip pasidalinti rastą smėlio maišą. Paris pasiūlė didžiausią maišo dalį pasiimti, nes būtent jam smėlis didžiai reikalingas auginti bulves, o kitiems – kas liko. Apsvarstę šį variantą kiti du be seniūno taip ir padarė. Seniūnas, tikėdamas kad naudingiausia situacija užderės nesikišant, nutursnojo iki savo trobos. Frydrichas tuo tarpu prisikrovė akmenų ir juos laidydamas privertė Parį atiduoti beveik visą pastarojo dalį. Paris pasiskundė Erikui. Po kelių nedidelių apsisvaidymų žodžiais, žinote būna, sulaužytu žandikauliu Frydrichas sutiko atiduoti smėlį atgalios, padalinant likusį po muštynių smėlį tarp kitų trijų.Vinsas trynė rankas – jis pasiekė, kad nei Frydrichas, nei Paris negautų daugiausiai smėlio. Moralą protingam žmogui sugalvoti lengva – mums juk aišku kad Vinso ankstesnis vardas buvo Ukejus.
Dienos klausimas: kas yra kiti šios pasakos veikėjai?
Cia tipo postas :)
Sveiki, dabar vyksta aktyvus savęs gerinimas naudojantis švietimo sistema, todėl blogas atnaujinamas ne kasdien. Kantrybė – dorybė, bet prenumeruoti blogo RSS – geriau. Tiek šiandienai.
Tradiciškai, dienos klausimas: Kada dabar geriausias laikas tai padaryti?
Dvi dienos SSE
Sveiki, bene niekad nerašiau kaip Rygoj mes gyvename. Nerašysiu ir dabar. Bet papasakosiu apie savo pastarąsias dvi paras. Taigi:
Day1
Atsikėliau šiek tiek anksčiau, kad galėčiau ramiai atlikti ryto rutiną bet šiek tiek pasimokyti prieš Research Methods egzaminą. Pats egzaminas buvo itin prastas, po valandos išėjau. Galėjau būti perskaitęs gausią ir moksliškai sausą medžiagą, tačiau tiesiog pasirinkau lengvesnį kelią – kalt skaidres. Padėjo Vėliau pagaliau prasidėjo Makroekonomika, tiesiog atgaiva po nesąmonių įmantriais pavadinimais. Vakare – kukli keturių valandų debatų sesija, kurios metu kelis kartus išvarė iš auditorijos ir suvarpė visas sugalvotas mintis. Vakaras/nakties pradžia prasėdėta darant case study šauniam organizacijų vadybos dalykų. Vėliau miegas buvo smagus, sapnavau vairuojąs autobusą
Day2
Rytinė Makroekonomikos dozė, vėliau porą valandų brainstormo su komanda. Estiškoji || moteriškoji komandos dalis day1 susilaužė nosį žaisdama žaidimą (kurio esmė – pagauti skraidančią lėkštę), todėl nedalyvavo. Vėliau važiavome imti interviu iš Oriflame – kelios valandos gan įdomaus pokalbio su keliomis aukščiausio lygio vadybininkėmis ir krūva užrašų. Pasirodo, MLM (multi level marketing) šioje kompanijoje yra tikrai geras, nes pagrindinės pastangos skirtos pagrindinių piramidės žmonių mokymams (ir logistikai, žinoma). Vakare – krepšinis. Vakare/nakties pradžioje – organizacijų vadybos tęsinys.
Kas keisčiausia, visai man tai visai patinka. Gal ir ne veltui sako, kad sse‘ynas išugdo darboholikus. Bet mes gydysimės. Alumi. Jei nepadės, visuomet yra daugiau alaus 
Dienos klausimas: Vilniuje keleivinio transporto bilieto ir baudos už jo neturėjimą santykis yra apie 1:20. Koks jis yra Rygoje, ypac tramvajuose?
Ką galite valgyti šiandien.
Štai sąrašas rafinuotų produktų, jei šiandien norite paskanauti gurmaniško maisto:
1. Koldūnai su mėsa.
2. Pomidorų ir Agurkų salotos.
3. Žuvų piršteliai.
4. Makaronai.
Pakilios nuotaikos visiems, kas šiandien valgys šiuos produktus. Skanaus visiems kitiems.
Anonsas, gana greitai paskelbsiu interviu.
CopyPaste2
Tęsiu kelionės aprašymą. Prašau.
Day 5/6
Nežinia ko pasukau i skersgatvį, ir radau pilį! Tokia paprasta, bet didele pilį. Nuo kalno viršūnės matėsi miesto panorama, pasirodo, dydžio kaip kokia Šilutė (kurioje, aš, beje, nebuvau).Traukinio krėslai kaip sovietinio dantų gydytojo kėdės, važiavome gana vaizdingomis vietomis, dangus pradėjo giedrėti. Dižone teko laukti persėdimo. Pasibastėme po miestą, prifilmavome įvairaus lygio shoodoo. Kietai buvo, kad padėjus palapinę ant grindinio pastarajame likdamo gan didelė bala. Valandos prabėgo, stoty po nedidelio chaosėlio apstulbino tai, kad toliau važiuosime su autobusu! Na, ką padarysi. Važiavom per visas pakeliui esančias geležinkelio stotis. Vaizdas fantastika: seniausi burgundiški kaimeliai, vynuogienojai slėniuose, ypatingai švietė saulė: taip būna prieš audrą, kai debesys tuoj tuoj pasieks tave. Vienoj vietoj autas vos vos pravažiavo po tiltu, vietos buvo kaip tik autobusui ir niekam daugiau. Macone buvome jau gerokai aptemus, sužinojom, kad Benas su Aiste jau Taize. Valio. Nakvoti bandėm čia pat stoty, bet ne paslaptis, kad Macone stotis nakčiai uždaroma, iš dalies dėl kvailų girtų purvinų lenkų paauglių. Pavaikščiojom po naktį, kuprinės iki gyvo kaulo įgriso. Pamatę, kad kitoje upės pusėje yra tamsu, perėjom ir, pasirodo, patekome i Saint Laurent miestą. Ta tamsa pasirodė esanti parkelis, kuriame ir prigulėme. Po kelių valandų miego pradėjo lyti (lietaus kelionėje apskritai buvo jau per daug), persikraustėm and cemetinių grindų po kažkokiu stogeliu. Ryte pamatėm, kad tai buvo FC Macon persirengimo namukas prie stadiono. Išmiegojau puikiausiai. Nukurnėjom į turizmo info centrą, teko palaukti valandą atidarymo. Miestas įdomus savo puikia bažnyčia, bene geriausia matyta. Centre išaiškino kur reikia tranzuoti (apie 2km kelio pėsčiom). Toj vietoj iš galo privažiavo mašina ir sako ar nereikia pavržėti. Pavežė, paliko, po 5min anglas iš Bristolio su Espace’u pavežė, tuomet moterėlė su tikrai maža mašina iki Cluny pradžios (sustabdė Mantas). Ten apsiprekitome, atsigaivinome 0,25l alaus ir senajame gerajame žiede labai greitai sustabdėme barzdotą žmogelį tiesiai į taizė. Nerealiausia, kad dar Heidelberge nustatytas atbulinis laikas rodė 23 minutes. Spėjome! Prisiregisterinome, užsirašėme dirbti, pamaldos, maistas, mmm, vakarop į laukus. Ten nieko nauja, tik vyno kiekis kasmet didėja Kelis kartus nutranzavome į Cluny, nedirbau visiškai. Šįmet net tylos parke buvau. Vakarais ir naktimis lankydavom saulėgrąąžų laukus. Perskaičiau Orvelo “1984ieji”. Pagavome į kitą pusę iki Cormantino, pasakė, kad pro Chaloną greičiau nei pro Maconą. Sure, kai turi mašiną. O šiaip ten kaimas. Perėjom jį, atsisukau, balsuoju, ir pavyko, sustojo moterys dvi su mėlynu C3, susitarėm, kad iš pradžių į Taize, o veliau ir į Cluny. Prasidėjo žiauri liūtis kol jų laukėme, surijau visą pikniką tada. Nuvežė. Radom vietą neblogą, už miesto už posukio kokie 400m tiesiosios. Lietus vėl. Po kiek mažiau nei valandos sustojo vokiečiai pensininkai iki Macono. Kažkaip netyčią išlipom ten, kur reikejo – gal 15km prieš maconą greitkelių susikirtime. Atsistojome žiede, visi ponai tik į Lioną važiuoja. Po kiek laiko už 200m radom piage su Domantu ir Vytautu, estemis ir dar bala žino kuo. A ir B jau dingę. Po lietaus/nieko/lietaus/kažkur 3 val sustojo kunigas iš nebeprisimenu kur. Prieš tai į kitą pusę sustojo pižonas su carrera. Velnias!! Kunigas malonus ir šnekus, nuvežė į Dižoną, sutarėme, kad rytojaus dieną į Paryžių nuveš, patikinome, kad tikrai rasime ho(s)telį, viskas gerai. Hostelio net neieškojome. Su kuprinėmis apžiūrėjome senamiestį šiek tiek ir nusikalę prisėdome šiek tiek už paties centro ant suoliuko prie sinagogos. Mantas užmigo pasidėjęs galvą ant kuprinės, aš skaičiau Orvelą. Po geros valandos priėjo vyras su šunimi, ir gestais bandė kažką išaiškinti, supratau: jum reikia kur miegoti, mašina, garvežys, eime su manim. Mes ir nuėjom. Nusivedė į liftą, nusitempė į -1 aukštą (minus pirmą), tada rodo į akį, atseit, įsidėmėk kelią, dar viena aukštą nusileidome automobilių stovėjimo aikštele, rodo į renault “kabluką” : čia. Apsuko mašiną, išėjo. Na, pasiklojome miegmaišius ir miegojome, tiesa, abiems sapnavosi košmarai.
leave a comment