Atvertas naujasis blogas visiems geriems žmonėms

Va ėmė ir įsikūrė dar vienas lietuvio emigranto blogas. Šį kartą rašau aš, paskatintas vieno žmogaus, kuris nenori būti paskelbtas, pasiūlymo, Manto Naujokaičio įdomių rašliavų ir vieną kartą paskaitinėto Aurimo Račo blogo. Dėkoju šiems žmonėms.

Prisistatysiu:

Esu Ervinas, labai neseniai įkopęs į trečiąją dešimtį moksleivis, dabartiniu metu besimokąs Stokholmo aukštojoje mokykloje Rygoje. Apie save galiu pasakyti kelis žodžius: aštraus proto, rafinuoto humoro jausmo, padorios išvaizdos ir santūriai kuklaus būdo. Turiu pomėgių: dviračiai, žongliravimas, pastaruoju metu pramušė kalbėjimas. Klausausi muzikos: goa trance, klasikos, bliuzo, seno popso. Užaugęs būsiu turtingas ekscentrikas. Tai tiek. Jei norite paklausti dar ko nors, kontaktus rasite.

Pristatysiu blogą:

Visų pirma, šis blogas nagrinės dabartines realijas ir viską, apie ką man bus įdomu rašyti. Numatoma auditorija: arba ateities antropologai, arba žmonės, neturintys ką veikti (sistema V2V – veltėdžiai veltėdžiams). Šis blogas, be abejo, bus tiesioginis oponentas kito blogo, kurį (tikėkimės) rašys žmogus, kuris pernelyg bijo, kad jo vardas pasirodytų šiame poste, ką gi, jo čia nėra . Šiame interneto dienoraštyje bus teikiama konstruktyvi kritika pastarojo blogo turiniui, kitais žodžiais: tiesiogiai smerkiami, niekinami ir kitais būdais žeminami straipsniai, pasirodysiantys minėtame bloge. Tos pačios reakcijos maloniai tikimasi ir iš A.B pusės.

Sumanus skaitytojas turėtų pasigesti turinio. Prašau.

Turinys (neblogas palyginimas)

Šiandien žurnale „Veidas“ skaičiau vieną vidutinio lygio straipsnį, ir patiko vienas palyginimas: politinis populizmas buvo lyginamas su loterija. Gana taiklu – kaip ir loterijoje, iš esmės nežinai, ar nusipirkai laimingą bilietą. Kai perki loterijos bilietą žinai, kad tikimybė laimėti yra labai maža. Žaidimų kompanijos net nebando įtikinti, jog visi bilietai yra „milijoniniai“. Su rinkimais yra kitaip: politikai žada kur kas geresnį gyvenimą nei su dabartine valdančiąja partija. Žmonės patiki pažadais, iš esmės jie savo balsu nusiperka sau iliuziją, kad jų gyvenimas pagerės. Tik skirtumas nuo loterijos yra tas, kad pažaidę kokį „teleloto“ ar „kas laimės milijoną“, išmeta bilietą ir gyvena toliau, o išsirinkę politikus kenčia jų nekompetentingumą (daugeliu atvejų) kelis metus. O po tų kelių metų renka kitus, irgi populistus, nes jie žada geresnį gyvenimą. Priežastis paprasta: žmonės nelinkę matyti ir tuo labiau pripažinti savo klaidų, jiems paprasčiau sakyti, kad gal tie nauji gražiai kalbantys žmonės padarys ką sako, nei kad nuodugniai išsiaiškinti, kas ir svarbiausia kaip ruošiasi įgyvendinti darbus. Taigi, žmonės daro klaidą žvelgdami paviršutiniškai, tik to nemato ar nenori matyti. Kas iš to išeina? Turime loterijas kas keturis metus. Valio.

Pradėsiu tradiciją kelti dienos klausimus. Įvairius atsakymus galima rašyti kad ir čia pat. Žiūrėkime pirmąjį klausimą:

Dienos klausimas: Ar galima būti vienu metu ir krikščioniui, ir musulmonui, pasirenkant įvairius dalykus iš abiejų religijų? (pavyzdžiui, Ramadanas + Kalėdos)

Žinoma, jūs turite teisę klausimą susieti su autoriumi. Žinoma, laukiu pasiūlymų ką galima dėti į šį puikų interneto dienoraštį. Klausimų nelaukiu.

Anonsas: Kita žinutė (ang. post) rašysiu apie produktyvumą.